B colorai atlieka esminį vaidmenį fotografijoje. Jie formuoja nuotaiką ir vaizdo suvokimą reikšmingu būdu. Dažnai reikia aiškaus baltumo balanso, kad būtų galima užfiksuoti spalvas kuo natūraliau. Čia spalvų temperatūra gali turėti lemiamos įtakos, kaip kamera interpretuoja spalvas. Šiame įraše sužinosite, kaip efektyviai naudoti baltumo balansą ir kokias spalvų temperatūras turi skirtingos šviesos šaltiniai.
Svarbiausios įžvalgos
- Spalvų temperatūra nurodoma Kelvinais ir veikia jūsų vaizdų spalvų atkūrimą.
- Esant dienos šviesai, spalvų temperatūra yra apie 5500 Kelvinų, šešėlyje ji gali siekti iki 6500 Kelvinų.
- Žvakių šviesa turi apie 2500 Kelvinų, todėl turi žymiai žemesnę spalvų temperatūrą ir atrodo šilčiau.
- Baltumo balansas užtikrina, kad spalvos būtų neutraliai pateikiamos, nepriklausomai nuo apšvietimo sąlygų.
- Kartais jums teks rankiniu būdu koreguoti baltumo balansą, kad gautumėte norimus rezultatus.
Žingsnis po žingsnio instrukcija
Norint suprasti spalvų temperatūrą fotografijoje, svarbu žinoti, kad ji matuojama Kelvinais (K). Be debesų saulėtą dieną spalvų temperatūra yra maždaug 5500 Kelvinų. Šešėlyje ji pakyla iki apie 6500 Kelvinų, nes šviesos dalis turi daugiau mėlynos spalvos, todėl spalvos atrodo vėsesnės.
Spalvų temperatūra labai kinta priklausomai nuo šviesos šaltinio. Pavyzdžiui, žvakės šviesa turi didelį geltonos ir raudonos spalvos kiekį, kas atitinka apie 2500 Kelvinų spalvų temperatūrą. Šios šiltesnės spalvos atrodo labai maloniai, tačiau gali paveikti spalvų atvaizdavimą, jei kamera nėra tinkamai sureguliuota. Taigi, būtina atsižvelgti į apšvietimo sąlygas.
Dauguma skaitmeninių kamerų turi automatinį baltumo balansą. Kamera atpažįsta esamą apšvietimą ir atitinkamai koreguoja spalvų temperatūrą, kad balta objekto, pavyzdžiui, stalo puošmenų, išvaizda atrodytų iš tikrųjų balta. Šis procesas vyksta nepriklausomai nuo to, ar fotografuojate dirbtinėje šviesoje, dienos šviesoje ar kituose apšvietimo sąlygose.
Reklamos srityje ar spausdinant spalvų pavyzdžių katalogus siekiama kuo tiksliau atkurti spalvas. Tačiau mėgėjų fotografijoje tai nėra taip kritiška. Čia dažnai labiau svarbu užfiksuoti tam tikrą nuotaiką. Tai ypač svarbu portretuose, kur subtilūs spalvų niuansai gali būti lemiami.
Kartais gali prireikti rankiniu būdu koreguoti baltumo balansą. Pavyzdžiui, jei norite užfiksuoti romantišką vakarienę su žvakėmis, neutralus baltumo balansas būtų nepriimtinas. Jūs tikriausiai norite užfiksuoti žvakių šviesos šilumą ir jaukumą, o ne sukurti šaltą vaizdą.
Santrauka – Skaitmeninės kamerų ir spalvų temperatūra: Baltumo balanso instrukcija
Spalvų temperatūra yra lemiamas veiksnys fotografijoje, kuris įvairiais būdais veikia jūsų vaizdus. Jūsų kameros automatinis baltumo balansas gali koreguoti spalvas priklausomai nuo skirtingų šviesos šaltinių, tačiau kartais jums gali tekti rankiniu būdu įsikišti, kad gautumėte norimą rezultatą. Spalvų temperatūrų supratimas padeda jums pakelti savo fotografiją į naują lygmenį.
Dažnai užduodami klausimai
Kai matuojama spalvų temperatūra fotografijoje?Spalvų temperatūra matuojama Kelvinais (K) ir veikia, kaip spalvos atvaizduojamos vaizde.
Koks yra baltumo balanso poveikis?Baltumo balansas koreguoja jūsų vaizdų spalvų atkūrimą, kad jie atrodytų natūraliai net ir esant skirtingoms šviesos sąlygoms.
Kada turėtumėte rankiniu būdu koreguoti baltumo balansą?Jei turite ypatingas apšvietimo sąlygas, pavyzdžiui, žvakių šviesoje, gali prireikti rankinio įsikišimo, kad išsaugotumėte nuotaiką.
Koks šviesos šaltinis turi didžiausią spalvų temperatūrą?Šviesa kalnuose gali pasiekti spalvų temperatūras iki 10 000 Kelvinų, kas gali sukelti mėlynų vaizdų, jei jie nėra subalansuoti.
Kodėl spalvų tikslumas mėgėjų fotografijoje ne visuomet svarbus?Mėgėjų fotografija labiau orientuojasi į nuotaikas ir emocijas, o ne būtinai į tobulą spalvų tikslumą.
